- šunmilčiauti
- šunmilčiáuti, -iáuja, -iãvo intr. Rs, Ar, KzR; BsMtII187(Nm) menk. gyventi iš svetimo gero, valkiotis prašinėjant, elgetaujant: Mano vaikai nešunmilčiáu[ja] Erž. O aš nenoriu po žmones vaikščiot, šunmilčiáut Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.